Skoliozė – jos pasekmės ir gydymas

Skoliozės pasekmės jeigu negydoma

Patvirtinus skoliozės diagnozę pacientai yra rutiniškai stebimi ir tikrinami kas tris mėnesius, kol pasiekiama kaulinė branda. Skoliozės formavimuisi neturi įtakos sėdėsena, netaisyklingas kuprinės nešiojimas ir t.t. Minėti veiksniai gali formuoti tik netaisyklingą laikyseną. Negydoma skoliozė gali progresuoti sukeldama didelio laipsnio deformacijas, kurios deformuoja krūtinės ląstą, paveikia kūno biomechaniką ir riboja asmens funkcines galimybes – visa tai daro įtaką asmens gyvenimo kokybei.

Dėl ko atsiranda skoliozė

Idiopatinė skoliozė – tai viena sunkiausių judamojo atramos aparato deformacijų, pasireiškiančių ankstyvoje paauglystėje. Idiopatinės skoliozės priežastis nežinoma. Tai reiškia, kad mes negalime paveikti jos atsiradimo ir prevencijos.

Apie 20 proc. atvejų, skoliozė pasireiškia kaip antrinis patologinis procesas – yra žinomos etiologijos. Tai gali būti įgimta skoliozė, skoliozė pasireiškusi dėl įvairių mechanizmų – traumų, neuroraumeninių ligų bei kitų ligų, kurių pasekoje stuburas deformuojasi. Neuroraumeninės skoliozės priežastis yra nervų raumenų dispusiausvyra, įgimtos – slankstelių sklaidos trūkumai.

Kitus 80% sudaro idiopatinės skoliozės atvejai, kurių kilmė nėra žinoma. Paaiškinti vienu veiksniu labai sunku, nes priežastis yra daugiaveiksnė – genetika, augimo hormonų sekrecija, jungiamojo audinio, raumenų ir vestibiuliarinė disfunkcija, kankorėžinės liaukos hormono melatonino sekrecijos sutrikimas, trombocitų struktūros ir funkcijos faktorių pokyčiai ar jų anomalijos. Taip pat, yra žinomas paveldimumas sirgti šia liga. Jei vienas šeimos narių turi skoliozę, kitam rizika didėja 20 proc. Remiantis SRS (angl. The Scoliosis Research Society) organizacijos statistiniais duomenimis, dėl genetinio komponento, paciento, sergančio idiopatine skolioze, broliams ir seserims 7  kartus, o vaikams, kurių tėvai serga idiopatine skolioze, – 13,3 karto dažniau pasireiškia idiopatinė skoliozė. Mergaitėms, ypač brendimo laikotarpiu, greito augimo metu, deformacija pasireiškia 3,5 – 5 karto dažniau nei berniukams.

Idiopatinė paauglių skoliozė greičiausiai progresuoja kaulinės brandos metu, mergaitėms dvejus metus prieš ir dvejus metus po pirmųjų mėnesinių. Progresavimas sulėtėja po kaulų brandos, kai sukaulėja epifizės ir apofizės.

Skoliozė vaikams – stuburo pokyčių dažnai pasireiškia dar ankstyvoje vaikystėje

Lietuvoje skoliozė dažniausiai nustatoma septynerių – aštuonerių metų vaikams. Pradinukų turinčių stuburo deformacijas yra apie 3 proc. Paauglių – apie 6 – 8 proc. Stuburo pokyčių dažnai pasireiškia ankstyvoje vaikystėje, kadangi judrų vaikų gyvenimo būdą keičia pasyvus. Problemų taip pat pasitaiko vaikų augimo spurto metu. Mergaičių augimo spurtas dažniausiai įvyksta  4 – 6 gyvenimo metais, o berniukų 6 – 8 gyvenimo metais. Kitas intensyvus augimas būna paauglystėje. Labiausiai paplitusi idiopatinė skoliozė, kuri tarp visų skoliozių sudaro apie 75-80 proc.

S formos skoliozė ir jos pasekmės

Skoliozei būdingi trys pagrindiniai požymiai: rotacija, lordozė ir šoninis iškrypimas. Skoliozės atveju vienos pusės paravertebraliniai raumenys pradeda gauti silpnesnį nervinį impulsą, ir sveikoji pusė pradeda sukti (rotuoti) stuburą apie savo ašį,  dažniausiai apatinėje juosmeninėje dalyje. Juosmens srityje atsiranda paravertebralinių raumenų volelis, o vėliau krūtininėje dalyje atsiranda šonkaulinė kupra. Raumenų volelis atsiranda dėl to, kad pasisukusio slankstelio skersinės ataugos pakelia vienos pusės raumenis, o kitos nuleidžia. Volelis nėra raumens hipertrofijos požymis.

Organizmas, norėdamas subalansuoti stuburą, pakelia ir pasuka dubenį. Santykinai viena koja atrodo trumpesnė (nors anatomiškai jos lygios). Dėl rotacijos krūtininėje dalyje mažėja krūtininės dalies kifozė, atsiranda šonkaulinė kupra, deformuojasi ir priekinė krūtinės ląstos dalis, mažėja gyvybinis plaučių tūris, formuojasi plautinė širdis. 

Skoliozės gydymas – operaciją ar kineziterapiją?

Stuburo iškrypimas smarkiai progresuoja 10 proc. ligonių – juos reikia operuoti. Kiti 90 proc. progresuoja skirtingai. Apie pusę jų progresuoja mažai – iki 10° – 15° (paprastai berniukams), kitiems vaikams iškrypimas progresuoja iki 25 – 40° (daugiausia mergaitėms).  Iš pradžių jis progresuoja po 1 – 2° per metus. Ypač ryškiai iškrypimas progresuoja lytinio brendimo pradžioje, t.y. 11 – 12 metų mergaitėms ir 13 – 14 metų berniukams. Tuo metu progresavimas gali būti daugiau kaip 10° per metus. Progresavimas baigiasi vyresnėms nei 14 metų mergaitėms ir vyresniems nei 16 metų berniukams. Skoliozės raidai ir progresavimui taip pat gali daryti įtaką šie faktoriai: skoliozės atvejai šeimos istorijoje, hipermobilumas, krūtininės kifozės sumažėjimas, stuburo rotacija virš 10°.

Ar skoliozė pagydoma?

Atsižvelgiant į idiopatinės skoliozės patogenezės raidą ir deformacijos sudėtingumą, galima teigti, jog skoliozės gydymas visada yra ilgalaikis ir sudėtingas procesas, kurio išeitis nėra nuspėjama, o pasekmės gali būti įvairios.